Co-operation between Finland and Lithuania in the development of clean technologies

Abstract

The objective of this thesis is, upon analysing theoretical and practical aspects of clean technologies and international co-operation as an element of internationalisation processes, to identify the need for further co-operation between Finland and Lithuania, and propose solutions for co-operation development. In order to reach the objective, the concept and variety of clean technologies were explored. Analysis of internationalisation theories helped understanding the motives, barriers, processes and types of international co-operation. A research has been carried out to review clean technology-related legal frameworks of the European Union, Finland and Lithuania, recent policies, strategies, action plans and other legislation. To compare theory with practice, Finnish and Lithuanian clean technology sector analyses were performed to identify the size of sectors, specialisation, internationalisation level, local co-operation and centralisation level. Upon analysing theoretical and practical aspects, a list of questions was compiled and five clean technology experts from Finland and Lithuania were interviewed. After summarising and analysing the answers, and adding the findings of the before-mentioned studies, two complex analyses were carried out to identify strengths, weaknesses, opportunities and threats of Finnish and Lithuanian clean technology sectors. The latter analysis contributed to forming solutions for developing co-operation between Finland and Lithuania in the area of policymaking, science, innovations, research and development, networking, manufacturing and sales, future perspectives and brand building. The solutions that were proposed, if applied, would help solving environmental issues, create jobs and economical welfare, increase the need for knowledge-based society and bring much more various benefits to Finland, Lithuania and the global society.

Šio baigiamojo bakalauro darbo tikslas – išanalizavus teorinius ir praktinius švariųjų technologijų, bei tarptautinio bendradarbiavimo, kaip vieno iš internacionalizavimo procesų elementų, aspektus, nustatyti bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Suomijos poreikius, bei pasiūlyti bendradarbiavimo plėtojimo sprendimus. Siekiant iškelto tikslo, buvo išnagrinėta švariųjų technologijų koncepcija ir įvairovė. Internacionalizacijos teorijų analizė padėjo geriau suprasti tarptautinio bendradarbiavimo motyvus, barjerus, procesus ir rūšis. Buvo atlikta Europos Sąjungos, Suomijos ir Lietuvos švariųjų technologijų reguliavimo politikos nuostatų ir prioritetų analizė. Siekiant palyginti teoriją ir praktiką, buvo atlikta sektorinė analizė Suomijos ir Lietuvos švariųjų technologijų sektorių dydžiui, specializacijai, internacionalizacijos lygiui, vietinio bendradarbiavimo ir centralizacijos lygiui įvertinti. Išanalizavus teorinius ir praktinius aspektus, buvo sudarytas klausimų sąrašas ir apklausti penki švariųjų technologijų ekspertai iš Suomijos ir Lietuvos. Apibendrinus ir išanalizavus ekspertų atsakymus, bei pridėjus ankstesnių tyrimų išvadas, buvo atliktos dvi kompleksinės analizės, kurių dėka buvo nustatytos Suomijos ir Lietuvos švariųjų technologijų stipriosios ir silpnosios pusės, galimybės ir grėsmės. Paskutinysis tyrimas prisidėjo prie bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Suomijos plėtojimo sprendimų formavimo. Bendradarbiavimo švariųjų technologijų srityje plėtojimo sprendimai apima bendradarbiavimą politinėje veikloje, mokslo, inovacijų ir tyrimų srityje, tinklaveikoje, gamybos ir pardavimų srityje, bei planuojant ateitį ir kuriant šalies savitumą. Pasiūlytų bendradarbiavimo plėtojimo sprendimų pritaikymas galėtų padėti išspręsti aplinkos apsaugos klausimus, sukurtų naujų darbo vietų ir stimuliuotų piliečių ekonominės gerovės augimą, padidintų poreikį žinių visuomenei, bei suteiktų daug kitos naudos Suomijai, Lietuvai ir visam pasauliui.